ESTONIAN ACADEMY
PUBLISHERS
eesti teaduste
akadeemia kirjastus
PUBLISHED
SINCE 1997
 
Archaeology cover
Estonian Journal of Archaeology
ISSN 1736-7484 (Electronic)
ISSN 1406-2933 (Print)
FIRST AMS 14C DATING OF BRONZE AND PRE-ROMAN IRON AGE CREMATED BONES FROM BARROWS IN WESTERN LITHUANIA: RESULTS AND INTERPRETATION; pp. 157–183
PDF | https://doi.org/10.3176/arch.2022.2.03

Author
Lijana Muradian
Abstract

Whilst the practice of cremation first emerged and spread in the East Baltic region during the 2nd–1st millennium BC, non-cremation burials in both barrows and flat cemeteries continued to exist in parallel or the inhumation custom was first replaced by cremations until, at the end of the Pre-Roman Iron Age, inhumation became the dominant burial custom. Barrows were the main type of burial monument in western Lithuania through the Late Bronze Age and Pre-Roman Iron Age, even during the transition from cremation to inhumation. The emergence of cremation led to a decrease in grave goods, which, combined with variations in the structure of the mounds and stone arrangements associated with cremation burials and the placement of graves inside or outside the barrow, left the typological method alone incapable of determining the beginning and duration of the cremation custom. Therefore, the AMS 14C method was applied for the first time to date cremated bones from barrows in western Lithuania. This article presents twelve AMS 14C dates yielded from a range of different barrows and graves in the following barrow cemeteries: Ėgliškiai, Kurmaičiai, Kveciai, Sūdėnai, Šlikiai, and Gintarai. The data was used to determine the duration of the cremation custom practiced in these barrows, and to identify chronological variations between different types of graves found within. The results indicate that cremation was practiced from the 9th–6th century BC to the 4th–2nd century BC. Comparison of AMS 14C data from differently arranged cremation graves suggests that collective burials in barrows, burials outside the external stone circle of the barrow, and individual barrows for a single deceased could have co-existed.

References

Antanaitis-Jacobs, I., Richards, M., Daugnora, L., Jankauskas, R. & Ogrinc, N. 2009. Diet in early Lithuanian prehistory and the new stable isotope evidence. – Archaeologia Baltica, 12, 12–30.

Bezzenberger, A. 1893a. Einige ostpreussiche Hügelgräber. – Sitzungsberichte der Altertums­gesellschaft Prussia für das achtundvierzigste Vereinsjahr, 18, 80–82.

Bezzenberger, A. 1893b. Einige ostpreussiche Hügelgräber. III. Mitzeiken, Kreis Memel. –Sitzungsberichte der Alterumsgesellschaft Prussia für das achtundvierzigste Vereinsjahr, 18, 82–85.

Bezzenberger, A. 1900a. Fundberichte. Hügelgräber bei Eglischken, Kr. Memel. – Sitzungsberichte der Alterumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 1896–1900, 21, 86–87.

Bezzenberger, A. 1900b. Fundberichte. Hügelgräber bei Schlaszen, Kr. Memel. – Sitzungsberichte der Alterumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 1896–1900, 21, 81–85.

Bezzenberger, A. 1909. Fundberichte. Hügelgräber bei Dt. Crottingen, Kr. Memel. – Sitzungsberichte der Alterumsgesellschaft Prussia für die Vereinsjahre 1900–1904, 22, 39–41.

Brazaitis, D. 2000. Žalvario amžiaus medžiaga iš Visėtiškių pilkapyno ir jo aplinkos. – Lietuvos archeologija, 20, 101–114.

Brazaitis, D. 2005. Ankstyvasis metalų laikotarpis. – Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis. (Lietuvos istorija, I.) Ed. A. Girininkas. Baltos lankos, Vilnius, 253–317.

Clelland, S.-J., Wilson, M. A., Carter, M. A. & Batt, C. M. 2015. RHX dating: measurement of the activation energy of rehydroxylation for fired-clay ceramics. – Archaeometry57: 2, 392–404.
https://doi.org/10.1111/arcm.12118

Engel, C. 1935. Die Vorgeschichte der altpreussischen Stämme, I. Gräfe und Unzer, Königsberg.

Girininkas, A. 2013. Ankstyvasis metalų laikotarpis. (Lietuvos archeologija, II.) Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda.

Götze, A. 1914. Hügelgrӓber bei Eglien–Niclau, Kreis Memel. – Sitzungsberichte der Altertums­gesellschaft Prussia, 23, 85–87.

Grigalavičienė, E. 1979. Egliškių pilkapiai. – Lietuvos archeologija, 1, 5–43.

Grigalavičienė, E. 1995. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius.

Grikpėdis, M. & Motuzaitė-Matuzevičiūtė, G. 2018. A review of the earliest evidence of agriculture in Lithuania and the earliest direct AMS date on cereal. – European Journal of Archaeology, 21: 2, 264–279.
https://doi.org/10.1017/eaa.2017.36

Harbeck, M., Schleuder, R., Schneider, J., Wiechmann, I., Schmahl, W. & Grupe, G. 2011. Research potential and limitations of trace analyses of cremated remains. – Forensic Science International, 204: 1–3, 191–200.
https://doi.org/10.1016/j.forsciint.2010.06.004

Jablonskis, I. 1974. Mosėdžio (Skuodo raj.) pilkapių kasinėjimai 1973 m. – Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais, 32–35.

Jablonskis, I. 1977a. Baublių pilkapių žvalgomieji kasinėjimai. (Archaeological Survey Report, 1, 487.) Lithuanian Institute of History, Vilnius.

Jablonskis, I. 1977b. Gintarų senkapio I–IV sektorių žvalgomieji kasinėjimai. (Archaeological Survey Report, 1, 488.) Lithuanian Institute of History, Vilnius.

Jablonskis, I. 1980. Padvarių pilkapiai (Kretingos raj.). – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais, 46–48.

Jablonskis, I. 1982. Egliškių pilkapiai – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais, 35–37. 

Jablonskis, I. 1984. Sūdėnų pilkapiai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais, 53–55.

Jablonskis, I. 1986. Sūdėnų pilkapiai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais, 47–49.

Jablonskis, I. 1988. Šlikių pilkapiai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, 49–50.

Kanarskas, J. 2006. Ėgliškių (Andulių) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, 113–116.

Kazakevičius, V. 2000. Visėtiškių pilkapynas. – Lietuvos archeologija, 20, 21–99.

Kulikauskas, P. 1968. Kurmaičių kapinynas. – Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. Ed. A. Tautavičius. Mintis, Vilnius, 12–56.

Kusiak, J., Rychter, M. & Stasiak-Cyran, M. 2011. Attempts at thermoluminescence dating of fired materials from the Przeworsk Culture settlements. – Geochronometria, 38: 4, 359–368.
https://doi.org/10.2478/s13386-011-0026-5

Laneman, M. 2021. Chronology of a group of stone-cist graves in northern Estonia: radiocarbon dates from Lastekangrud at Rebala. – Estonian Journal of Archaeology, 25: 2, 113–139.
https://doi.org/10.3176/arch.2021.2.02

Lang, V. 2007. The Bronze and Early Iron Ages in Estonia. (Estonian Journal of Archaeology, 3.) Tartu University Press. Humaniora: archaeologica, Tartu.
https://doi.org/10.26530/OAPEN_423939

Legzdiņa, D., Vasks, A., Plankājs, E. & Zariņa, G. 2020. Re-evaluating the Bronze and Earliest Iron Age in Latvia: changes in burial traditions in the light of 14C dates. – Radiocarbon, 62: 6, 1845–1868.
https://doi.org/10.1017/RDC.2020.136

Merkevičius, A. 1963. Kvecių km. (Kretingos raj.) pilkapių-kapinyno kasinėjimų ataskaita. 1963. VIII. 2–27 d. d. (Archaeological Survey Report, 1, 186.) Lithuanian Institute of History, Vilnius.

Merkevičius, A. 2000. Žvainių pilkapyno tyrinėjimai 1998 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, 194–195.

Merkevičius, A. 2007. Material culture and the Bronze Age society in Lithuania. – Colours of Archaeology. Material Culture and the Society. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005. (Interarchaeologia, 2.) Ed. A. Merkevičius. Vilnius, Helsinki, Riga, Tartu, 93–105.

Merkevičius, A. 2011. Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. Versus Aureus, Vilnius.

Merkevičius, A. 2014. Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius.

Merkevičius, A. & Muradian, L. 2015. Ankstyviausi žirgų palaikai laidojimo objektuose Lietuvoje. – Archaeologia Lituana, 16, 28–39.
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2015.16.9841

Merkevičius, A. & Šimėnas, V. 1998. Žvainių pilkapio tyrinėjimai 1997 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, 143–145.

Merkevičius, A., Kanarskas, J. & Remeikaitė, L. 2011. Tyrinėjimai Kurmaičių mikroregione. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais, 139–144.

Michelbertas, M. 1963. I a. pr. m. e. – IV m. e. a. Rūdaičių kapinyno (Kretingos raj.) tyrinėjimai. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 2: 15, 55–72.

Michelbertas, M. 1980. Gintarų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1978 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais, 66–68.

Michelbertas, M. 1982. Gintarų kapinyno tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais, 37–39.

Minami, M., Mukumoto, H., Wakaki, S. & Nakamura, T. 2019. Effect of crystallinity of apatite in cremated bone on carbon exchanges during burial and reliability of radiocarbon dating. – Radiocarbon, 61: 6, 1823–1834.
https://doi.org/10.1017/RDC.2019.97

Minkevičius, K., Podėnas, V., Urbonaitė-Ubė, M., Ubis, E. & Kisielienė, D. 2020. New evidence on the southeast Baltic Late Bronze Age agrarian intensification and the earliest AMS dates of Lens culinaris and Vicia faba. – Vegetation History and Archaeobotany, 29: 3, 327–338.
https://doi.org/10.1007/s00334-019-00745-2

Muradian, L. 2017. Vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena ir visuomenė Šiaurės vakarų Lietuvoje. – Archaeologia Lituana, 18, 47–77.
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2017.18.11689

Olsen, J., Heinemeier, J., Hornstrup, K. M., Bennike, P. & Thrane, H. 2013. ‘Old wood’ effect in radiocarbon dating of prehistoric cremated bones? – Journal of Archaeological Science, 40: 1, 30–34.
https://doi.org/10.1016/j.jas.2012.05.034

Piličiauskas, G. 2012. Lietuvos neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio chronologija naujų radiometrinių datų šviesoje– Lietuvos archeologija, 38, 11–52.

Piličiauskas, G. 2018. Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800–2400 cal BC. Lietuvos istorijos institutas, Vilnius.
https://doi.org/10.33918/virvelines

Piličiauskas, G., Jankauskas, R., Piličiauskienė, G., Craig, O. E., Charlton, D. & Dupras, T. 2017. The transition from foraging to farming (7000–500 cal BC) in the SE Baltic: a re-evaluation of chronological and palaeodietary evidence from human remains. – Journal of Archaeological Science, 14, 530–542.
https://doi.org/10.1016/j.jasrep.2017.06.004

Podėnas, V. 2019. Emergence of hilltop settlements in the southeastern Baltic: new AMS 14C dates from Lithuania and revised chronology. – Radiocarbon, 62: 2, 361–377.
https://doi.org/10.1017/RDC.2019.152

Reimer, P., Austin, W., Bard, E., Bayliss, A., Blackwell, P., Bronk Ramsey, C., Butzin, M., Cheng, H., Edwards, R., Friedrich, M., Grootes, P., Guilderson, T., Hajdas, I., Heaton, T., Hogg, A., Hughen, K., Kromer, B., Manning, S., Muscheler, R., Palmer, J., Pearson, C., van der Plicht, J., Reimer, R., Richards, D., Scott, E., Southon, J., Turney, C., Wacker, L., Adolphi, F., Büntgen, U., Capano, M., Fahrni, S., Fogtmann-Schulz, A., Friedrich, R., Köhler, P., Kudsk, S., Miyake, F., Olsen, J., Reinig, F., Sakamoto, M., Sookdeo, A. & Talamo, S. 2020. The IntCal20 Northern Hemisphere radiocarbon age calibration curve (0–55 cal kBP). – Radiocarbon, 62, 725–727.
https://doi.org/10.1017/RDC.2020.41

Snoeck, C., Brock, F. & Schulting, R. J. 2014. Carbon exchanges between bone apatite and fuels during cremation: impact on radiocarbon dates. – Radiocarbon, 56: 2, 591–602.
https://doi.org/10.2458/56.17454

Tamulynas, L. 2004. Strazdų, Ječiškių kapinynas: nauji duomenys apie laidoseną Nemuno žemupyje I tūkst. pr. Kr. ir romėniškajame laikotarpyje. – Archaeologia Lituana, 5, 16–32.

Tamulynas, L. 2006. Radiniai iš Klaipėdos krašto “Prussia-Museum” archeologinės kolekcijos fotografijose. – Archaeologia Lituana, 6, 171–183.

Van Strydonck, M., Boudin, M., Hoefkens, M. & De Mulder, G. 2005. 14C-dating of cremated bones, why does it work? – Lunula, 13, 3–10.

Van Strydonck, M., Boudin, M. & De Mulder, G. 2009. 14C dating of cremated bones: the issue of sample contamination. – Radiocarbon, 51: 2, 553–568.
https://doi.org/10.1017/S0033822200055922

Vasks, A. 2009. Burials on settlement sites: memories of ancestors or dissociation? – Memory, Society and Material Culture. Papers from the Third Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Latvia, October 5–6, 2007. Eds A. Šnē & A. Vasks. (Interarchaeologia, 3.) Riga, Helsinki, Tartu, Vilnius, 89–98.

Vasks, A. 2021. The lower reaches of the Daugava in the Bronze and the Earliest Iron Age (1800–500 to the 1st century BC). – Archaeologia Baltica, 28, 132–148.
https://doi.org/10.15181/ab.v28i0.2286

Vasks, A., Zariņa, G., Legzdiņa, D. & Plankājs, E. 2021. New data on funeral customs and burials of the Bronze age Reznes cemetery in Latvia. – Estonian Journal of Archaeology, 25: 1, 3–31.
https://doi.org/10.3176/arch.2021.1.01

Vengalis, R., Piličiauskas, G., Pilkauskas, M., Kozakaitė, J. & Juškaitis, V. 2020. The large-scale rescue excavation of a multi-period site at Kvietiniai sheds light on the so far little explored Bronze Age in western Lithuania. – Archaeologia Baltica, 27, 17–50.
https://doi.org/10.15181/ab.v27i0.2176

Wright, J. 2013. Land ownership and landscape belief. Introduction and context. – The Oxford Handbook of the Archaeology of Death and Burial. Eds S. Tarlow & L. Nilsson Stutz. Oxford University Press, Oxford, 405–419.

Zazzo, A., Saliège, J.-F., Person, A. & Boucher, H. 2009. Radiocarbon dating of calcined bones: Where does the carbon come from? – Radiocarbon, 51: 2, 601–611. 
https://doi.org/10.1017/S0033822200055958

Zazzo, A., Saliège, J.-F., Lebon, M., Lepetz, S. & Moreau, C. 2012. Radiocarbon dating of calcined bones: insights from combustion experiments under natural conditions. – Radiocarbon, 54: 3–4, 855–866.
https://doi.org/10.1017/S0033822200047500

Žukauskaitė, J. 2007. Virvelinės keramikos kultūros kapai Rytų Baltijos regione. – Lietuvos archeologija, 31, 71–90.

Back to Issue