, Saulius Rumbutis , Karolis Minkevičius , Rokas Vengalis , Gintautas Vėlius The Kernavė archaeological complex in eastern Lithuania provides a rare opportunity to investigate long-term changes in human–animal relationships within a single site landscape. This paper presents the results of zooarchaeological analyses of 15 339 animal remains recovered from Aukuras hill hillfort in Kernavė, of which 4207 were identified to various taxonomic levels, from order and family to species. The assemblage spans four occupation phases between c. 800 cal BC and 1400 cal AD and includes mammals, birds, and fish, allowing the reconstruction of animal husbandry, hunting, and fishing practices over nearly two millennia. The results demonstrate that farming was already fully established during the Late Bronze Age, with pigs and sheep/goats forming the basis of animal husbandry. During the late Pre-Roman and Roman periods, cattle became increasingly important, likely reflecting the intensification of crop cultivation. The same period yielded the earliest known chicken remains in Lithuania, indicating the introduction of the domestic chicken by c. 200 cal BC–200 cal AD. The medieval assemblage reveals a distinct pattern of elite consumption and hunting. Compared with the inhabitants of Kernavė’s medieval Upper and Lower Towns, pork, birds, fish, and wild game appear to have played a more important role in the diet of the residents of Aukuras hill hillfort. The abundance of northern goshawk remains and hare bones points to the importance of falconry and specialised hunting focused on small game. The assemblage provides new insights into the interaction between farming, social status, and animal exploitation in the eastern Baltic from prehistory to the medieval period.
Anthony, D., Trautmann, M. & Heyd, V. 2026. Horse genetics, archaeology, and the beginning of riding. – Science Advances, 12: 20, eady7336.
https://doi.org/10.1126/sciadv.ady7336
Baltramiejūnaitė, D., Poškienė, J., Vengalis, R. & Vėlius, G. 2019. The Discovered Kernavė: A Catalogue of the Archaeological Site Museum of Kernavė. Petro ofsetas, Vilnius.
Baublienė, J., Daugnora, L., Trainienė, R., Vaičiūnienė, D. & Veličkaitė, S. 2004. XIV a. sodyboje (Viršutinis Kernavės miestas) iškastos osteologinės medžiagos analizė. – Lietuvos archeologija, 26, 161–166.
Bilskienė, R. & Daugnora, L. 2001. Paukščiai Lietuvos pilyse. – Lietuvos pilių archeologija. Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, 251–260.
Bliujienė, A., Skipitytė, R., Garbaras, A., Miliauskienė, Ž., Šapolaitė, J., Ežerinskis, Ž. et al. 2020. The first data on the human diet in Late Roman and Early Migration period western Lithuania: evidence from stable isotope, archaeobotanical and zooarchaeological analyses. – Journal of Archaeological Science: Reports, 33, 102545.
https://doi.org/10.1016/j.jasrep.2020.102545
Boessneck, J., Müller, H.-H. & Teichert, M. 1964. Osteologische Unterscheidungsmerkmale zwischen Schaf (Ovis ariesLinnaeus) und Ziege (Capra hircus Linnaeus). – Kühn-Archiv, 78, 1–129.
Budvydas, U. & Juškaitis, V. 2024. Slengių kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2023 metais. Lietuvos archeologijos draugija, Vilnius, 84–88.
Campbell, I. D., Campbell, C., Apps, M. J., Rutter, N. W. & Bush, A. B. G. 1998. Late Holocene ~1500 yr climatic periodicities and their implications. – Geology, 26: 5, 471–473.
https://doi.org/10.1130/0091-7613(1998)026<0471:LHYCPA>2.3.CO;2
Dambrauskaitė, N. 2018. Mėsos ir žuvies vartojimo reikšmė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvėje. – Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Eds P. Blaževičius, N. Dambrauskaitė, H. Luik, G. Piličiauskienė, S. Rumbutis & T. Zarankaitė-Margienė. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 216–242.
Dambrauskaitė, N. 2019. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a.–XVII a. pirmoje pusėje. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius.
von den Driesch, A. 1976. A Guide to the Measurement of Animal Bones from Archaeological Sites. Peabody Museum Press, Cambridge, MA.
Dynak, W. 1993. Łowy, łowcy i zwierzyna w przysłowiach polskich. Towarzystwo Przyjaciół Polonistyki Wrocławskiej, Wrocław.
Ehrlich, F., Piličiauskienė, G., Ubė-Urbonaitė, M. & Rannamäe, E. 2020. The meaning of eagles in the Baltic region: a case study from the castle of the Teutonic Order in Klaipėda, Lithuania (13th–14th century). – Archaeologia Lituana, 21, 59–78.
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2019.21.4
Ehrlich, F., Rannamäe, E., Laneman, M., Tõrv, M., Lang, V., Oras, E. et al. 2021. In search of Estonia’s earliest chicken. – Estonian Journal of Archaeology, 25: 2, 160–181.
https://doi.org/10.3176/arch.2021.2.04
Ehrlich, F., Piličiauskienė, G. & Blaževičius, P. 2023. Bird remains from Vilnius Lower Castle, Lithuania (13th–19th centuries) reveal changes in social status and unusual bird pathologies. – International Journal of Osteoarchaeology, 33: 4, 731–741.
https://doi.org/10.1002/oa.3193
Grant, A. 1982. The use of tooth wear as a guide to the age of domestic ungulates. – Ageing and Sexing Animal Bones from Archaeological Sites. Eds B. Wilson, C. Grigson & S. Payne. (British Archaeological Reports. British Series, 109.) BAR Publishing, Oxford, 91–108.
Hamilton-Dyer, S., Brisbane, M. & Maltby, M. 2016. Fish, feather, fur and forest: exploitation of wild animals in medieval Novgorod and its territory. – Quaternary International, 460, 97–107.
https://doi.org/10.1016/j.quaint.2016.04.024
Isokas, G. 2006. Lietuvos girių ir medžioklės istorija. Mintis, Vilnius.
Jaworski, R. 2001. Łowy Władysława Jagiełły. – Z biografistyki Polski późnego średniowiecza. Ed. M. Koczerska. (Fasciculi Historici Novi, IV.) Wydawnictwo DiG, Warszawa, 7–86.
Kobryńczuk, F. & Kobryń, H. 1993. Sexing of domestic cattle from the early ages on the basis of osteometry of metapodia. – Annals of Warsaw Agricultural University, 17, 11–18.
Kulikauskas, P. & Luchtanas, A. 1979. „Mindaugo sosto“ piliakalnio tyrinėjimai 1979 m. Dienoraštis. – Unpublished excavations report in the archive of the Lithuanian Institute of History, f. 1, b. 700.
Lepiksaar, J. 1977. Människan och husdjuren. – Fauna och Flora, 72, 79–101.
Luchtanas, A. 1986. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais, Vilnius, 32–35.
Luchtanas, A. 1990. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 148–152.
Luik, H., Piličiauskienė, G., Podėnas, V., Micelicaitė, V., Minkevičius, K. & Čivilytė, A. 2022. Animal bones, bone artefacts and bone working at Late Bronze Age fortified settlements in north-eastern Lithuania: Sokiškiai, Mineikiškės and Garniai I. – Archaeologia Lituana, 23, 237–268.
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2022.23.14
Makowiecki, D. 2009. Animals in the landscape of the medieval countryside and urban agglomerations of the Baltic Sea countries. – Città e campagna nei secoli altomedievali: Spoleto, 27 marzo – 1 aprile 2008. Settimane di studio del Centro italiano di studi sull’alto medioevo, 56: 1, 427–444.
Makowiecki, D., Tomek, T. & Bochenski, Z. M. 2013. Birds in early medieval Greater Poland: consumption and hawking. – International Journal of Osteoarchaeology, 24: 3, 358–364.
https://doi.org/10.1002/oa.2366
Maltby, M., Hamilton-Dyer, S., Zinoviev, A. V. & Sablin, M. 2020. The exploitation of wild mammals in Novgorod and sites in its immediate hinterland. – Animals and Archaeology in Northern Medieval Russia: Zooarchaeological Studies in Novgorod and its Region. Eds M. Maltby, M. Brisbane, E. Hambleton, S. Hamilton-Dyer, O. A. Krylovich, M. Sablin et al. (The Archaeology of Medieval Novgorod Series.) Oxbow Books, Oxford, 223–238.
https://doi.org/10.2307/j.ctv138wsxr.16
Micelicaitė, V., Piličiauskienė, G., Podėnas, V., Minkevičius, K. & Damušytė, A. 2023. Zooarchaeology of the Late Bronze Age fortified settlements in Lithuania. – Heritage, 6: 1, 333–350.
https://doi.org/10.3390/heritage6010017
Minkevičius, K. 2020. Žemdirbystės raida ir gyvenviečių dinamika Lietuvoje XI a. pr. Kr.–XII a. (archeobotaninių tyrimų duomenimis). Doctoral thesis. Vilnius University, Vilnius.
Minkevičius, K., Podėnas, V., Urbonaitė-Ubė, M., Ubis, E. & Kisielienė, D. 2020. New evidence on the southeast Baltic Late Bronze Age agrarian intensification and the earliest AMS dates of Lens culinaris and Vicia faba. – Vegetation History and Archaeobotany, 29, 327–338.
https://doi.org/10.1007/s00334-019-00745-2
Minkevičius, K., Piličiauskienė, G., Podėnas, V., Micelicaitė, V., Kontrimas, D., Šapolaitė, J. et al. 2023. New insights into the subsistence economy of the Late Bronze Age (1100–400 cal BC) communities in the southeastern Baltic. – Archaeologia Baltica, 30, 58–79.
https://doi.org/10.15181/ab.v30i0.2564
Minkevičius, K., Vengalis, R., Piličiauskienė, G., Poškienė, J., Pilkauskas, M. & Vėlius, G. 2025. Agricultural development in the southeastern Baltic region from the Late Bronze Age to the medieval period: a case study of Kernavė, southeast Lithuania. – Vegetation History and Archaeobotany, 34, 349–362.
https://doi.org/10.1007/s00334-024-01016-5
Minkevičius, K., Piličiauskienė, G., Urbonaitė-Ubė, M., Out, W. A., Mikkelsen, H. P., Jensen, P. M. et al. 2026. Paradise lost: the rise and fall of the Late Bronze Age coastal farmers at Kukuliškiai, NW Lithuania. – Vegetation History and Archaeobotany.
https://doi.org/10.1007/s00334-026-01109-3
Niskanen, M. 2023. The prehistoric origins of the domestic horse and horseback riding. – Bulletins et Mémoires de la Société d’Anthropologie de Paris, 35: 1, 54–73.
https://doi.org/10.4000/bmsap.11881
Olli, S., Gustavsson, R., Kivikero, H., Lõugas, L., Mannermaa, K., Piličiauskienė, G. et al. 2026. Ancient DNA unravels the history of chickens in the Baltic Sea region and the continuity of landrace lineages. – Heredity, 135, 397–408.
https://doi.org/10.1038/s41437-026-00842-9
Payne, S. 1973. Kill-off patterns in sheep and goats: the mandibles from Aşvan Kale. – Anatolian Studies, 23, 281–303.
https://doi.org/10.2307/3642547
Payne, S. 1985. Morphological distinctions between the mandibular teeth of young sheep, Ovis, and goats, Capra. – Journal of Archaeological Science, 12: 2, 139–147.
https://doi.org/10.1016/0305-4403(85)90058-5
Petrauskas, R. 2003. Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė. – Naujasis Židinys-Aidai, 1: 2, 39–44.
Piličiauskas, G. 2018. Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800–2400 cal BC. Lietuvos istorijos institutas, Vilnius.
https://doi.org/10.33918/virvelines
Piličiauskas, G., Jankauskas, R., Piličiauskienė, G., Craig, O. E., Charlton, D. & Dupras, T. 2017a. The transition from foraging to farming (7000–500 cal BC) in the SE Baltic: a re-evaluation of chronological and palaeodietary evidence from human remains. – Journal of Archaeological Science: Reports, 14, 530–542.
https://doi.org/10.1016/j.jasrep.2017.06.004
Piličiauskas, G., Kisielienė, D. & Piličiauskienė, G. 2017b. Deconstructing the concept of Subneolithic farming in the southeastern Baltic. – Vegetation History and Archaeobotany, 26, 183–193.
https://doi.org/10.1007/s00334-016-0584-9
Piličiauskas, G., Skipitytė, R. & Heron, C. 2018. Mityba Lietuvoje 4500–1200 cal BC maisto liekanų keramikoje bendrųjų mėginių izotopinių tyrimų duomenimis. – Lietuvos archeologija, 44, 9–37.
Piličiauskas, G., Vengalis, R., Minkevičius, K., Kisielienė, D., Ežerinskis, Ž., Šapolaitė, J. et al. 2021. The earliest evidence for crop cultivation during the Early Bronze Age in the southeastern Baltic. – Journal of Archaeological Science: Reports, 36, 102881.
https://doi.org/10.1016/j.jasrep.2021.102881
Piličiauskas, G., Vengalis, R., Minkevičius, K., Skridlaitė, G. & Piličiauskienė, G. 2022. Towards a better understanding of the Late Bronze Age in the southeastern Baltic: Tarbiškės settlements. – Archaeologia Baltica, 29, 149–168.
https://doi.org/10.15181/ab.v29i0.2476
Piličiauskienė, G. & Blaževičius, P. 2018. Žinduoliai Vilniaus pilyse. – Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Eds P. Blaževičius, N. Dambrauskaitė, H. Luik, G. Piličiauskienė, S. Rumbutis & T. Zarankaitė-Margienė. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 19–101.
Piličiauskienė, G. & Blaževičius, P. 2019. Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius Lower Castle during the 14th–17th centuries – Estonian Journal of Archaeology, 23: 1, 39–55.
https://doi.org/10.3176/arch.2019.1.03
Piličiauskienė, G., Kurila, L., Ežerinskis, Ž., Šapolaitė, J., Garbaras, A., Zagurskytė, A. et al. 2022. Horses in Lithuania in the Late Roman–medieval period (3rd–14th C AD) burial sites: updates on size, age and dating. – Animals, 12: 12, 1549.
https://doi.org/10.3390/ani12121549
Piličiauskienė, G., Minkevičius, K., Šmigelskas, R. & Micelicaitė, V. 2024. Naujausi zooarcheologinės ir archeobotaninės medžiagos iš Trakų pusiasalio pilies tyrimai. – Prakalbinta priešistorė. Ed. G. Zabiela. Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, 260–278.
Piličiauskienė, G. & Micelicaitė, V. 2026. Faunos liekanų iš Vilniaus Žemutinės pilies 2019–2020 m. archeologinių tyrinėjimų zooarcheologinė analizė. – Unpublished zooarchaeological report. Archive of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius.
Plachovičiūtė, D. Varna ir kranklys lietuvių ir slavų frazeologijoje bei etninėje kultūroje. – Slavistica Vilnensis, 68: 2, 101–114.
https://doi.org/10.15388/SlavViln.2023.68(2).8
Podėnas, V., Luchtanas, A. & Čivilytė, A. 2016. Narkūnų piliakalnių ir papėdės gyvenvietės keramika: elgsenos atspindžiai. – Lietuvos archeologija, 42, 191–241.
Podėnas, V., Garbaras, A., Micelicaitė, V., Minkevičius, K., Šapolaitė, J., Ežerinskis, Ž. et al. 2023. Diet of the fortified settlement communities in Lithuania from 1000cal. BC to 200cal. AD. – Journal of Archaeological Science: Reports, 51, 104184.
https://doi.org/10.1016/j.jasrep.2023.104184
Prummel, W. 1997. Evidence of hawking (falconry) from bird and mammal bones. – International Journal of Osteoarchaeology, 7: 4, 333–338.
https://doi.org/10.1002/(SICI)1099-1212(199707/08)7:4<333::AID-OA374>3.0.CO;2-7
Prummel, W. & Frisch, H. J. 1986. A guide for the distinction of species, sex and body side in bones of sheep and goat. – Journal of Archaeological Science, 13: 6, 567–577.
https://doi.org/10.1016/0305-4403(86)90041-5
Racėnaitė, R. 2005. Gyvūnai mirties pranašai senojoje kultūroje. – Gamta ir religija. Ed. E. Usačiovaitė. Versus aureus, Vilnius, 178–205.
Rumbutis, S., Blaževičius, P. & Piličiauskienė, G. 2018. Paukščiai Vilniaus pilyse. – Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Eds P. Blaževičius, N. Dambrauskaitė, H. Luik, G. Piličiauskienė, S. Rumbutis & T. Zarankaitė-Margienė. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 104–130.
Silver, I. A. 1969. The ageing of domestic animals. – Science in Archaeology. Eds D. Brothwell & E. S. Higgs. Thames and Hudson, London, 283–302.
Simčenka, E., Kozakaitė, J., Piličiauskienė, G., Gaižauskas, L. & Piličiauskas, G. 2022. Human diet during Stone Age and Early Metal Period (7000–1 cal BC) in Lithuania: an update. – Radiocarbon, 64: 5, 1171–1189.
https://doi.org/10.1017/RDC.2022.41
Skipitytė, R. 2022. Žmonių ir gyvūnų paleoekologija mitybos aspektu: stabiliųjų izotopų tyrimai. Doctoral thesis. Vilnius University, Vilnius.
Skipitytė, R., Lidén, K., Eriksson, G., Kozakaitė, J., Laužikas, R., Piličiauskienė, G. et al. 2020. Diet patterns in medieval to early modern (14th–early 20th c.) coastal communities in Lithuania. – Anthropologischer Anzeiger, 77: 4, 299–312.
https://doi.org/10.1127/anthranz/2020/1092
Stančikaitė, M., Daugnora, L., Hjelle, K. & Hufthammer, A. K. 2009. The environment of the Neolithic archaeological sites in Šventoji, western Lithuania. – Quaternary International, 207: 1–2, 117–129.
https://doi.org/10.1016/j.quaint.2009.01.012
Teichert, M. 1969. Osteometrische Untersuchungen zur Berechnung der Widerristhöhe bei vor- und frühgeschichtlichen Schweinen. – Kühn-Archiv, 83: 3, 237–292.
Teichert, M. 1975. Osteometrische Untersuchungen zur Berechnung der Widerristhöhe bei Schafen. – Archaeozoological Studies. Papers of the Archaeozoological Conference, Groningen, 1974. Ed. A. T. Clason. North-Holland Publishing Company, Amsterdam, 51–69.
Tornberg, R. 1997. Prey selection of the Goshawk Accipiter gentilis during the breeding season: the role of prey profitability and vulnerability. – Ornis Fennica, 74, 15–28.
Tsalkin, V. I. 1960 = Цалкин В. И. Изменчивость метаподий и ее значение для изучения крупного рогатого скота древности. – Бюллетень московского общества испытателей природы. Отдел биологии, 65: 1, 109–125.
Tyrberg, T. 2002. The archaeological record of domesticated and tamed birds in Sweden. – Acta Zoologica Cracoviensia, 45, 215–231.
Vaičiūnienė, D. 2000. Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Lietuvos archeologijos draugija, Vilnius, 131–134.
Vasks, A., Visocka, V., Daugnora, L., Ceriņa, A. & Kalniņa, L. 2019. Krievu Kalns hill-fort: new data on the Late Bronze Age and Pre-Roman Iron Age in western Latvia. – Archaeologia Baltica, 26, 80–107.
https://doi.org/10.15181/AB.V26I0.2024
Vasks, A., Zariņa, G., Legzdiņa, D. & Plankājs, E. 2021. New data on funeral customs and burials of the Bronze Age Reznes cemetery in Latvia. – Estonian Journal of Archaeology, 25: 1, 3–31.
https://doi.org/10.3176/arch.2021.1.01
Vėlius, G., Vengalis, R., Piličiauskienė, G., Minkevičius, K. & Pilkauskas, M. 2025. Kernavės piliakalniai. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius.
Vengalis, R. 2010. Kernavės senovės gyvenvietėje (16316), Kernavės senojo miesto vietoje (24567) ir Semeniškių senovės gyvenvietėje II (24574) (Širvintų r.) 2010 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. – Unpublished excavation report, KPC archive 39-1-3185.
Vengalis, R. 2012. Geležies amžiaus gyvenvietė Kernavėje: ilgalaikio apgyvendinimo atspindžiai archeologinėje medžiagoje. – Lietuvos archeologija, 38, 175–220.
Vengalis, R. 2014. Tyrimai Kernavės viršutiniame mieste. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2013 metais. Lietuvos archeologijos draugija, Vilnius, 309–313.
Vengalis, R. 2016. Old and Middle Iron Age settlements and hillforts. – A Hundred Years of Archaeological Discoveries in Lithuania. Eds G. Zabiela, Z. Baubonis & E. Marcinkevičiūtė. Lietuvos archeologijos draugija, Vilnius, 160–181.
Vengalis, R. 2020. Kernavės piliakalnių ir jų aplinkos (Širvintų r. sav., Kernavės sen.) archeologinių tyrimų 2018 m. ataskaita. – Unpublished excavation report, archive of the Lithuanian Institute of History, f. 1, b. 10327.
Vengalis, R. & Vėlius, G. 2019. Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos. – Archaeologia Lituana, 20, 75–115.
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2019.20.4
Vengalis, R., Volungevičius, J., Vėlius, G., Kuncevičius, A., Poškienė, J. & Prapiestienė, R. 2020. Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII–XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai. – Lietuvos archeologija, 46, 207–253.
https://doi.org/10.33918/25386514-046008
Vitkūnas, M. 2005. Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje. – Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Ed. S. Buchaveckas. Versmė, Vilnius, 63–124.
Volkaitė-Kulikauskienė, R. 1984. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 35–38.
White, T. E. 1953. A method of calculating the dietary percentage of various food animals utilized by aboriginal peoples. – American Antiquity, 18: 4, 396–398.
https://doi.org/10.2307/277116
Whitmore, K. 2014. Diet at Medieval Alytus, Lithuania: Stable Carbon and Nitrogen Isotope Analysis of Bone and Dentin Collagen. Master’s thesis. University of Central Florida, Orlando.
Whitmore, K. M., Dupras, T. L., Williams, L. J., Skipitytė, R., Schultz, J. J. & Jankauskas, R. 2019. Stable carbon and nitrogen isotope inter- and intra-individual dietary reconstruction from the late 14th to early 18th century site of Alytus, Lithuania. – American Journal of Physical Anthropology, 168: 2, 279–291.
https://doi.org/10.1002/ajpa.23742
Zarankaitė-Margienė, T. 2018. Laukiniai žvėrys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo aplinkoje XIV–XVII amžiuje. – Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Eds P. Blaževičius, N. Dambrauskaitė, H. Luik, G. Piličiauskienė, S. Rumbutis & T. Zarankaitė-Margienė. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 246–273.
