Antanaitis, I. & Girininkas, A. 2000. Neolithic chronology and periodization in Lithuania. – Neolithic Chronology of East Europe. Abstracts of the Reports of the International Conference Dedicated to the Memory of Prof. N. N. Gurina. Eds V. I. Timofeev & G. I. Zaitseva. Sankt Petersburg, 5–7.

Apel, J. 2001. Daggers Knowledge & Power. The Social Aspects of Flint Dagger Technology in Scandinavia 2350–1500 cal BC. (Coast to Coast Books, 3.) Uppsala.

Artemenko, I. I. 1967. = Артеменко И. И. Племена верхнего и среднего поднепровья в эпоху бронзы. Наука, Москва.

Brazaitis, D. 2004. Papiškių 4-oji durpyninė gyvenvietė. – Lietuvos Archeologija, 25, 187–220.

Brazaitis, D. & Piličiauskas, G. 2005. Gludinti titnaginiai kirviai Lietuvoje. – Lietuvos Archeologija, 29, 71–118.

Czebreszuk, J. & Krywaltsewitsch, M. 2003. Der Dolch aus Mesha, nördliches Weißrussland: Glockenbechereinflüsse in Osteuropa. – Archäologisches Korrespondenzblatt, 33, 51–56.

Girininkas, A. 1977. Šiaurės rytų Lietuvos akmens amžiaus paminklai. 1. Jaros I neolito (III tūkstantmetis prieš m. e.) gyvenvietė. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, 4: 61, 77–91.

Girininkas, A. 1998. Kretuono 1-osios gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, 7–11.

Gurina, N. N. 1973. = Гурина Н. Н. К вопросу об обмене в неолитическую эпоху. – Краткие сообщения Института археологии СССР, 138, 12–23.

Jentzsch, A. 1892. Bericht über die Verwaltung des Provinzialmuseums im Jahre 1892. – Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg, 33.

Juodagalvis, V. 2000. Varėnės upės 10-oji gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, 32–34.

Klochko, V. I. 2001. Weaponry of Societies of the Northern Pontic Culture Circle: 5000–700 BC. (Baltic-Pontic Studies, 10.) Poznań.

Kriiska, A. & Tvauri, A. 2002. Eesti muinasaeg. Avita, Tallinn.

Kryvaltsevich, M. & Kovalyukh, N. 1999. Radiocarbon dating of the Middle Dnieper culture from Belarus. – The Foundations of Radiocarbon Chronology of Cultures between the Vistula and Dnieper. Ed. A. Kośko. (Baltic-Pontic Studies, 7.) Poznań, 151–162.

Kulikauskas, P. & Zabiela, G. 1999. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Lietuvos istorijos institutas, Vilnius.

Lamm, J. P. 1997. Carl von Schmith and his “Necrolithuanica”. – Archaeologia Baltica, 2, 11–21.

Libera, L. 2001. Krzemienne formy bifacjalne ne terenach Polski i zachodniej Ukrainy (od środkowego neolitu do wczesnej epoki brązu). Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, Lublin.

Loze, I. 2001. Neolīts 4500.–1500. g. pr. Kr. – Latvijas senākā vēsture 9. g. t. pr. Kr. – 1200. g. Eds Ē. Mugurēvičs & A. Vasks. Latvijas vēstures institūta apgāds, Rīga, 75–115.

Madsen, B. B. 1993. Flint – extraction, manufacture and distribution. – Digging into the Past. 25 Years of Archaeology in Denmark. Eds S. Hvass & B. Storgaard. København, 126–129.

Olausson, D. S. 1983. Flint and groundstone axes in the Scanian Neolithic. An evaluation of raw materials based on experiment. – Scripta minora regiae societatis humaniorum litterarum Lundensis 1982–1983, 2. Ed. B. Stjernquist. Lund.

Olausson, D. 1998. Battleaxes: home-made, made to order or factory products? – Third Flint Alternatives Conference at Uppsala. Ed. K. Knutsson. Uppsala, 125–140.

Olausson, D. S. 2000. Talking axes, social daggers. – Form, Function & Context. Material Culture Studies in Scandinavian Archaeology. Eds D. Olausson & H. Vandkilde. Lund, 121–134.

Ostrauskas, T. & Rimantienė, R. 1998. Katros ištakų 1-oji senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, 35–37.

Piličiauskas, G. 2004. Akmens ir bronzos amžiaus stovyklos Karaviškėse (Karaviškių 6-oji gyvenvietė, plotai II ir IV). – Lietuvos Archeologija, 25, 157–186.

Piličiauskas, G. 2007. Stone Age stray finds: diversity of interpretation. – Colours of Archaeology. Culture and Material Culture. Papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) Held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005.
Ed. A. Merkevičius. (Interarchaeologia, 2.) Vilnius, 21–32.

Renfrew, C. 1975. Trade as action at a distance: questions of integration and communication. – Ancient Civilization and Trade. Eds A. Sabloff & C. C. Lamberg-Karlovsky. Albuquerque, 3–59.

Rimantienė, R. 1974. Akmens amžiaus paminklai. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, 1. Ed. R. Rimantienė. Vilnius, 5–83.

Rimantienė, R. 1999. Barzdžio miško gyvenvietė. – Lietuvos Archeologija, 16, 171–208.

Rimantienė, R. 2005. Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos. Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Stafford, M. 1998. In search of Hindsgavl: experiments in the production of Neolithic Danish flint daggers. – Antiquity, 72, 338–349.

Vandkilde, H. 1996. From Stone to Bronze: the Metalwork of the Late Neolithic and Earliest Bronze Age in Denmark. Århus University Press, Århus.

Vandkilde, H. 2005. A review of the early Late Neolithic period in Denmark: practise, identity and connectivity. Artikel vom 15. December 2005. www.jungsteinsite.de

Wiślański, T. 1979.Dalszy rozwój ludów neolitycznych. Plemiona kultury amfor kulistych. – Prahistoria Ziem Polskich, II. Neolit. Eds W. Hensel & T. Wiślański. Wrocław, 261–299.

Wojciechowski, W. 1976. Sztylety krzemienne typu skandynawskiego w Polsce zachodniej. (Ze studiów nad kontaktami Polski zachodniej z połudviową Skandynawią w późnym neolicie i w początkach epoki brązu.) – Acta Universitatis Vratislaviensis, 253. Studia Archeologiczne, 7, 37–94.

Zagorskis, F. 1987. Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks. Zinātne, Rīga.